Faktoringas: kas tai, kiek kainuoja ir kuo skiriasi nuo verslo paskolos?

Versle neretai kyla situacijos, kai pristačius prekes ar suteikus paslaugas apmokėjimo dar tenka laukti mėnesį ar net ir kur kas ilgiau. Tuo metu prekes ar paslaugas pirkusiai įmonei reikia mokėti atlyginimus, atsiskaityti su kitais tiekėjais, rūpintis tolimesne kasdienės veikla.

Tokį pinigų srautų atotrūkį gali padėti sumažinti faktoringas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra faktoringas ir kaip jis veikia, kiek kainuoja, kokie apribojimai jam gali būti taikomi bei kuo jis skiriasi nuo verslo paskolos. Taip pat paaiškinsime, kada paprasta verslo paskola gali būti praktiškesnis sprendimas.

Kas yra faktoringas?

Faktoringas – tai finansavimo būdas, kai įmonė už tam tikrą mokestį perleidžia išrašytas, tačiau dar neapmokėtas sąskaitas trečiajai šaliai (faktoringo bendrovei) ir didžiąją dalį pinigų gauna nelaukdama, kol atsiskaitys pirkėjas.

Paprastai tariant, vietoj to, kad lauktumėte kelias savaites ar mėnesius iki nustatyto termino, per kurį pirkėjas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas ar prekes, neapmokėtos gautinos sumos gaunamos iš karto. Ar pirkėjo nemokumo rizika pereina finansuotojui, priklauso nuo pasirinktos faktoringo rūšies – apie tai plačiau žemiau.

Faktoringo paslauga dažniausiai pasirenkama, kai:

• dideli klientai reikalauja ilgesnio atsiskaitymo termino;
• sparčiai augančiam verslui pritrūksta apyvartinių lėšų;
• veikla yra sezoninė ir pinigų srautai yra netolygūs.

Tokiais atvejais verslams palankiau iš karto gauti didžiąją sumos dalį, sumokant nedidelį mokestį, negu gauti ją visą, tačiau, laukiant lėšų, iki jų apmokėjimo termino lėtinti veiklą ar skolintis iš kitur.

Kaip veikia faktoringo paslauga?

Įprastas procesas atrodo taip:

1. Įmonė ir pirkėjas susitaria dėl atidėto mokėjimo termino.
2. Įmonė išrašo sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes.
3. Sąskaita perduodama faktoringo bendrovei.
4. Finansuotojas per 1–2 darbo dienas (bankuose iki 5) išmoka 80–90% sąskaitos sumos.
5. Pirkėjui atsiskaičius, finansuotojas perveda likusią sumą, atskaičiavęs taikomus mokesčius.

Svarbus aspektas: faktoringo paslauga taikoma finansuoti tik jau išrašytas sąskaitas už atliktus darbus ar parduotas prekes. Jei lėšų reikia žaliavoms įsigyti, darbuotojams samdyti ar projektui pradėti dar prieš išrašant sąskaitą, reikia ieškoti kitų sprendimų, nes tai nėra faktoringo sritis.

Faktoringo rūšys

Rinkoje siūlomos kelios faktoringo rūšys, kurios skiriasi rizikos pasidalijimu, informacijos atskleidimu klientui bei kitomis sąlygomis.

Faktoringo tipas	Kaip veikia	Kam tinka
Su regresu	Jei pirkėjas nesumoka, atsakomybė tenka pardavėjui	Įmonėms, norinčioms mažesnės kainos
Be regreso	Pirkėjo nemokumo riziką prisiima finansuotojas	Verslams, kuriems svarbu sumažinti riziką
Atviras	Pirkėjas informuojamas, kad sąskaita perleista finansuotojui	Dažniausiai naudojamas variantas
Uždaras (konfidencialus)	Pirkėjas apie finansavimą neinformuojamas	Kai svarbus konfidencialumas
Atvirkštinis	Finansavimas organizuojamas pirkėjo iniciatyva, siekiant greičiau atsiskaityti tiekėjams	Didelėms įmonėms ir jų tiekėjams
Su draudimu	Papildomai apdraudžiama pirkėjo nemokumo rizika	Kai svarbus didesnis finansinis saugumas

Kiek kainuoja faktoringas?

Faktoringo kaina paprastai nėra tik vienas mokestis. Galutinę kainą sudaro keli elementai:

• metinė palūkanų norma (dažnai apie 8–12 %) už išmokėtą avansą;
• administravimo mokestis už kiekvieną sąskaitą (apie 0,2–0,5 % nuo sumos);
• faktoringo sutarties arba limito sudarymo mokestis;
• limito peržiūros mokestis;
• rezervas (dažniausiai 10–20 %), kuris išmokamas tik pirkėjui pilnai atsiskaičius.

Todėl vertinant pasiūlymus svarbu atsižvelgti į bendrą paslaugos kainą, bendradarbiavimo apimtį ir trukmę, o ne tik į palūkanų normą.

Faktoringo limitai, apie kuriuos verta žinoti

Nors faktoringas gali būti naudingas sprendimas, jis negali būti taikomas visais atvejais, kadangi turi ir apribojimų:

1. Bankuose taikomi didesni minimalūs limitai. „Swedbank" faktoringo limitas prasideda nuo 35 000 Eur, LKU kredito unijų grupėje – nuo 50 000 Eur. Alternatyvūs finansuotojai gali taikyti ~10 000 Eur limitus.
2. Vertinami ne tik jūs. Analizuojamas ir jūsų pirkėjų patikimumas bei mokumas.
3. Koncentracijos rizika. Gali būti ribojama, kokią dalį viso limito sudaro vienas klientas.
4. Ilgesnis pasiruošimo procesas. Dažnai reikia pateikti naujausias finansines ataskaitas, kartais – kelerių metų, sutartis su klientais ir kitą informaciją, todėl procesas gali trukti kelias savaites.
5. Lėšos susietos su sąskaitomis. Finansavimas suteikiamas tik jau išrašytoms sąskaitoms, be jų finansavimo pagalba neteikiama.
6. Klientai gali sužinoti apie finansavimą. Tai aktualu, jei pasirenkamas atviras faktoringas.

Neįvertinus šių apribojimų, faktoringo paslauga gali prarasti savo patrauklumą arba ilgaainiu pasirodyti nesanti tokia palanki konkrečiam verslui, kaip galbūt atrodė iš pradžių.

Faktoringas ar verslo paskola: kaip pasirinkti?

Kartais vietoj faktoringo paslaugos galima imti verslo paskolą, kuri atliepia tuos pačius finansinius poreikius – laikiną pinigų srauto trūkumą. Tačiau šie sprendimai nėra tarpusavyje identiški, kartais vienas gali būti ženkliai tinkamesnis už kitą, priklausomai nuo veiklos ir verslo finansinės situacijos.

Kriterijus	Faktoringas	Verslo paskola
Kas finansuojama	Išrašytos sąskaitos	Įvairūs verslo poreikiai
Minimali apimtis	Dažnai taikomi didesni limitai	Gali būti mažesnės sumos
Kas vertinama	Įmonė ir jos pirkėjai	Daugiausia įmonės kreditingumas
Kada gaunamos lėšos	Po sąskaitos išrašymo	Prireikus finansavimo
Procesas	Reikia sąskaitų ir limito	Paprastesnė paraiška
Greitis	Priklauso nuo limito parengimo	Dažnai greitesnis sprendimas
Kaina	Keli skirtingi mokesčiai	Dažniausiai aiškios palūkanos ir įmokos
Ar klientai sužino	Gali sužinoti	Ne
Priklausomybė nuo pirkėjų	Didelė	Nedidelė

Kaip matome, verslo paskola dažnai yra paprastesnė ir konfidencialesnė, o faktoringas – labiau pritaikytas nuolatiniam sąskaitų srautui.

Kada faktoringas yra tinkamesnis pasirinkimas?

Faktoringas dažniausiai tinka, kai:

• reguliariai išrašomos didelės vertės sąskaitos;
• klientai yra patikimos, didelės įmonės;
• atsiskaitymo terminai ilgi ir jų pakeisti negalima;
• reikalingi didesni finansavimo limitai;
• norima perduoti gautinų sumų administravimą finansuotojui.

Kada paprasta verslo paskola pasirodo praktiškesnė?

Verslo paskola dažnai tampa patogesniu pasirinkimu, kai:

• finansavimo poreikis yra vienkartinis ar nereguliarus;
• reikalinga mažesnė suma;
• pinigų reikia dar prieš pradedant vykdyti užsakymą;
• klientų ratas nedidelis arba nuolat keičiasi;
• nenorima, kad klientai matytų pasirinktą finansavimo būdą;
• sprendimą reikia gauti kuo greičiau.

Nors „Noviti Finance“ faktoringo neteikia, daugeliu atvejų verslo poreikius gali padėti padengti verslo paskola. Ji gali būti paprastesnis sprendimas įmonėms, kurioms finansavimas reikalingas ne tik jau išrašytoms sąskaitoms, bet ir veiklos pradžiai, atsargoms, investicijoms ar kitiems verslo tikslams.